Darbuotojams

DARBUOTOJŲ PSICHOLOGINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS

 I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Darbuotojų psichologinio saugumo užtikrinimo EUROCASH1, UAB (toliau – Bendrovė) politika (toliau – Politika) nustato principus, kuriais vadovaujamasi Bendrovėje, siekiant užtikrinti darbuotojų psichologinį saugumą, psichologinio smurto ir mobingo darbe atvejų atpažinimo, registravimo ir nagrinėjimo tvarką, psichologinio smurto ir mobingo darbe prevencijos principus, jų įgyvendinimo priemones ir tvarką Bendrovėje.

2.   Šio Aprašo tikslas – užtikrinti darbuotojų psichologinį saugumą, psichosocialinės rizikos valdymą, psichologinio smurto ir mobingo prevencijos įgyvendinimą ir saugios darbo aplinkos kūrimą visiems Bendrovės darbuotojams.

Bendrovėje nustatoma nulinė tolerancija psichologiniam smurtui ir mobingui darbe bei garantuojamas skaidrus visų tokių atvejų tyrimas bei sankcijos smurtą naudojantiems darbuotojams.

3.  Šis Aprašas taikomas visiems Bendrovės darbuotojams.

4.  Apraše vartojamos sąvokos:

4.1.  Psichologinis smurtas – nepriimtinas vieno ar kelių asmenų elgesys, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis, pagrinde – priekabiavimu (kuomet pakartotinai ir sąmoningai išnaudojama, grasinama ir (arba) žeminama su darbu susijusiomis aplinkybėmis) ir smurtu (kuomet užpuolamas vienas ar daugiau darbuotojų ar vadovų su darbu susijusiomis aplinkybėmis).

Priekabiavimas ir smurtas gali pasireikšti:

·          fiziniu, psichologiniu ir/ar seksualiniu išnaudojimu;

·          vienkartiniu ar sistemingu neetišku elgesiu;

·          nepagarbiu elgesiu kitų asmenų atžvilgiu.

Darbo aplinkoje smurtas gali pasireikšti tarp to paties lygmens kolegų (horizontalus smurtas), tarp vadovų ir jų pavaldinių (vertikalus smurtas) bei darbuotojų ir kitų asmenų (klientų, vartotojų, trečiųjų asmenų ir kt.).

4.2.   Mobingas – jėgų disbalansu paremti santykiai darbo vietoje, pasireiškiantys nuosekliu ilgalaikiu netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš darbuotoją, kuriais pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė, mažinamas jo produktyvumas bei pasitenkinimas darbu. Mobingą gali taikyti tiek vienas, kolektyvo pritarimą ar galios svertų turintis asmuo, tiek darbuotojų grupė.

4.3.    Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai asmens lyties, lytinės orientacijos, negalios, amžiaus, rasės, etinės priklausomybės, tautybės, religijos, tikėjimo, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, pilietybės, šeimyninės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.

4.4.    Stresas – darbuotojo reakcija į nepalankius darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir (ar) santykių su darbdaviu ir (ar) trečiaisiais asmenimis psichosocialinius veiksnius.

4.5.  Psichosocialinis veiksnys – veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą.

4.6.   Psichosocialinė rizika – rizika darbuotojų psichinei ir fizinei sveikatai bei socialinei gerovei, kurią kelia psichosocialiniai veiksniai susiję su darbo santykiais.

II SKYRIUS
PSICHOLOGINIO SMURTO IR MOBINGO DARBE IŠRAIŠKOS

5.    Psichologinis smurtas ir mobingas darbo aplinkoje gali pasireikšti:

5.1.   profesinėje srityje: viešu pažeminimu, nuomonės menkinimu, kaltinimu dėl pastangų stygiaus, beprasmių, neatitinkančių kompetencijos užduočių skyrimu, nušalinimu nuo sričių, už kurias darbuotojas yra atsakingas, pernelyg didelio darbo krūvio skyrimu, darbo užduočių įvykdymo nerealiais terminais pavedimo;

5.2.  dėl asmeninės reputacijos: užgauliomis pastabomis, nuolatiniu įžeidinėjimu, bauginimu, menkinimu, užuominomis dėl amžiaus, lyties ar kitų asmeninių dalykų, apkalbomis;

5.3.   per izoliaciją: psichologiniu ir socialiniu išskyrimu, galimybių apribojimu, nuomonės ignoravimu, darbui reikalingos informacijos nuslėpimu;

5.4.   fiziniais veiksmais: spoksojimu ir akių kontaktu (spoksojimas ir rūstus žvilgsnis norint įbauginti darbuotoją), tonu ir balso garsumu (pakeltu tonu išreiškiami reikalavimai, balso garsumu siekiama užgožti dialogą ar oponento pastabas), nerimu (rankų gniaužymu, trynimu, murmėjimu, vapėjimu, žingsniavimu, nerimastingu vaikščiojimu ir kt.).

6.   Dėl aukščiau pateiktų psichologinio smurto apraiškų darbuotojams yra sunku susikaupti, tinkamai atlikti savo darbą, krenta darbuotojų darbo našumas, padaugėja daromų klaidų skaičius, sutrinka dėmesingumas, gali įvykti nelaimingi atsitikimai. Tokie darbuotojai jaučia nuolatinį nuovargį, stresą darbe ir dirbti tokioje aplinkoje jiems tampa labai sunku arba neįmanoma, kartais gali išsivystyti depresija, dažniau kreipiamasi į gydymo įstaigas.

7.  Esminis psichologinio smurto ir konflikto darbe skiriamasi požymis yra prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką.

8.  Psichologiniu smurtu ir mobingu nėra laikoma:

8.1.  darbuotojui įvardijami jo atliekamo darbo trūkumai ir privalumai, išreiškiamos pastabos. Darbdavio išsakomos pastabos dėl atliekamo darbo neturi būti išreiškiamos žeminančiai, pašaipiai.

8.2.   darbdavio reiklumas ir tikrinimas, ar darbuotojas laikosi jam darbo sutartimi pavestų pareigų, reikalavimas laikytis lokalių teisės aktų reikalavimų. Nepagrįstai padidintas reiklumas tik vieno darbuotojo atžvilgiu gali būti traktuojamas psichologiniu smurtu.

8.3.  tarp darbdavio ir darbuotojo kilę nesusipratimai, diskusijos, nuomonių nesutapimai.

III SKYRIUS  DARBUOTOJŲ TEISĖS

9.      Darbuotojai turi teisę:

9.1.      į saugias darbo sąlygas, taip pat ir į darbo vietą be smurto apraiškų;

9.2.      į aiškiai apibrėžtą vaidmenį darbe ir atsakomybę;

9.3.      lankyti mokymus, skirtus smurto prevencijai;

9.4.      rūpintis savo darbo kultūros puoselėjimu ir bendravimo kokybe;

9.5.      derinti darbo ir asmeninio gyvenimo poreikius;

9.6.      aktyviai dalyvauti vertinant profesinę riziką;

9.7.      aktyviai dalyvauti kuriant ir įgyvendinant prieš psichologinį smurtą nukreiptą politiką;

9.8.          naudotis priemonėmis, kurios numatytos prieš psichologinį smurtą nukreiptoje politikoje;

9.9.          netoleruoti prieš juos ir kitus asmenis nukreipto psichologinio smurto;

9.10.      išsakyti savo požiūrį, pasisakyti, pranešti apie patirtą smurto atvejį, detaliai jį aprašyti;

9.11.       įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų.

IV SKYRIUS  DARBDAVIO PAREIGOS

10.   Bendrovė privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamai į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

11.  Darbdavys privalo:

11.1.  užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais;

11.2.  vykdyti ir vertinti psichosocialinių veiksnių profesinę riziką;

11.3.      įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias prevencines organizacines ir technines priemones profesinei rizikai šalinti ir (ar) sumažinti;

11.4.  motyvuoti visus darbuotojus netoleruoti smurto ir atskleisti galimus smurtautojus;

11.5.  kiek įmanoma greičiau sustabdyti arba pakeisti elgesį, kuris žemina darbuotoją, žeidžia jo vertę ir orumą;

11.6.  imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.

V SKYRIUS PSICHOLOGINIO SMURTO IR MOBINGO DARBE PREVENCIJA, NUSTATYMAS IR VALDYMAS

12.  Visi Bendrovės darbuotojai ir vadovai, tretieji asmenys privalo:

12.1.  netoleruoti prieš darbuotojus ir kitus asmenis nukreipto psichologinio smurto;

12.2.  rinkti bei saugoti netoleruotino elgesio/galimo psichologinio smurto įrodymus;

12.3.  pranešti apie patirtą smurto atvejį tiesioginiam vadovui, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui, personalo grupės vadovui, darbo tarybai;

12.4.  aktyviai bendradarbiauti tiriant psichologinio smurto atvejį;

12.5.  teikti siūlymus Bendrovės administracijai psichologinio smurto prevencijos klausimais.

13.  Visais atvejais, kai darbuotojas negauna pagalbos įmonės viduje, gali kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją, darbo ginčų komisiją;

14.  Bendrovėje yra įgyvendinami pagrindiniai prevenciniai veiksmai:

14.1.  Pirminiai prevenciniai veiksmai:
14.1.1.  Psichosocialinės darbo aplinkos gerinimas užtikrinant, kad su darbu susiję sprendimai būtų pagrįsti teisingumo, sąžiningumo, lygių galimybių ir pagarbos žmogui principais, kad organizuojant darbą būtų optimizuojamas darbo krūvis, darbai paskirstomi po lygiai, atsižvelgiant į etatinį darbo krūvį, būtų atsižvelgiama į gerus darbuotojų tarpusavio santykius, efektyviai sprendžiamos iškilusios problemos ir vengiama besitęsiančio streso situacijų. Darbuotojui turi būti aišku, ko iš jo tikimasi darbe, jis turi būti pakankamai apmokytas, kaip atlikti savo darbą.

14.1.2.   Nedelsiant registruojami galimo psichologinio smurto ir mobingo darbe atvejai, jie analizuojami, sudarant galimybes darbuotojams teikti pranešimus apie įvykius su detaliais paaiškinimais, nurodant smurtautojus, smurto situaciją, aplinkybes, galimus liudininkus.

Registruojant smurto atvejus ir juos išsamiai analizuojant, yra veiksmingiau valdomas psichologinis smurtas darbe. Pagarba, atidumu ir atvirumu grįstas bendradarbių, darbuotojų ir vadovo bendravimas, vadovo parama darbuotojams sprendžiant problemas, mažina psichologinio smurto darbe riziką bei ugdo organizacinę kultūrą.

14.1.3.   Bendrovės kultūros ugdymas įsipareigojant, kad bus užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata visais su darbu susijusiais aspektais. Aiškiai apibrėžiamos darbuotojų pareigos ir atsakomybės. Netolerancija psichologiniam smurtui ir mobingui bei skatinamos diskusijos, gerbiama kitokia pozicija, nuomonė.

14.1.4.    Fizinės darbo aplinkos gerinimas užtikrinant, kad darbo vieta būtų saugi, patogi, tinkamai įrengta ir prižiūrima – ergonomiška, subalansuotas temperatūros ir drėgmės režimas, įrengtas tinkamas apšvietimas, ventiliacija, apsauga nuo dulkių, triukšmo ir vibracijos.

14.2.  Antriniai prevenciniai veiksmai:
14.2.1.     Darbuotojų informavimas apie darbuotojų psichologinio saugumo užtikrinimo politiką ir kitas galiojančias tvarkas užtikrinančias, kad visi Bendrovėje dirbantys ar naujai įsidarbinantys darbuotojai žinotų ir suprastų Bendrovėje siektino elgesio taisykles ir vykdomas priemones. Informacijai skleisti pasitelkiami visi galimi būdai: bendri susirinkimai, informaciniai stendai, informaciniai pranešimai, atmintinės ir kiti būdai.

14.2.2.      Organizuojami informaciniai susitikimai, seminarai bei darbuotojų mokymai, atsižvelgiant į poreikius ir esamą situaciją, ir atvirai kalbama apie galimas psichologinio smurto apraiškas.

14.2.3.      Nuolat stebima situacija, atsižvelgiant į psichosocialinės rizikos veiksnius, organizuojamas, atliekamas ir, esant reikalui, atnaujinamas psichosocialinės rizikos vertinimas atskiruose Bendrovės skyriuose.

14.3.  Tretiniai prevenciniai veiksmai:
14.3.1.    Psichologinį smurtą ir mobingą patyrusių ar mačiusių darbuotojų psichologinių traumų ir streso lygio mažinimas, skubiai ir efektyviai nagrinėjant galimo psichologinio smurto ar mobingo atvejus, teikiant rekomendacijas administracijai ir/ar skyriams, užtikrinant visų reikalingų psichologinės pagalbos resursų (psichologų, psichiatrų, socialinių darbuotojų, psichologinės pagalbos organizacijų, psichologinės pagalbos telefono linijų) nuorodų ir kontaktų suteikimą visiems Bendrovės darbuotojams.

14.3.2.  Sąlygų dalytis patirtimi sudarymas, organizuojant darbuotojų susirinkimus, skatinant darbuotojus kalbėti apie savo patirtis, informuoti atsakingus asmenis ir ieškoti pagalbos, gauti paramą iš kolegų.

14.3.3.    Stengtis iškilusias problemas spręsti neformaliomis priemonėmis – pokalbiu su smurtautoju, skirti jam psichologo konsultacijas, o jei to nepakanka, naudoti drausmines priemones

–  raštišką įspėjimą, perkėlimą į kitą skyrių ar pareigas, atleidimą iš darbo.

14.3.4.  Drausminės procedūros numatomos ir taikomos smurtautojams, atsižvelgiant į abiejų smurto įvykyje dalyvavusių pusių paaiškinimus, nurodomas aplinkybes, ankstesnį smurtautojo elgesį, objektyviai jas išklausius.

15.  Bendrovė, siekdama efektyviai valdyti smurtą darbe, viešina problemas darbo kolektyve ir jas sprendžia konkrečiais veiksmais bei bendromis pastangomis.

Patyrusiems smurtą darbe, reikia nebijoti prašyti pagalbos ir kreiptis į Bendrovės darbuotojus, atsakingus už priešsmurtinę veiklą. Visi darbuotojai, patyrę psichologinį smurtą darbe, gali kreiptis į tiesioginį vadovą, personalo vadovą, Bendrovės direktorių.

16.     Už melagingus psichologinio smurto pareiškimus gali būti taikomos drausminės priemonės.

VI SKYRIUS PSICHOLOGINIO SMURTO IR MOBINGO DARBE ATVEJŲ REGISTRAVIMO IR NAGRINĖJIMO TVARKA

17.     Galimai patirtus ar pastebėtus psichologinio smurto ir mobingo atvejus nagrinėja, prevencines priemones siūlo direktoriaus įsakymu sudaryta ir patvirtinta galimų psichologinio smurto darbe atvejų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija).

18.   Darbuotojas, galimai patyręs ar pastebėjęs psichologinio smurto ar mobingo atvejį, turi teisę (taip pat ir anonimiškai) apie jį pranešti:

18.1.   informuojant savo tiesioginį vadovą arba skyriaus vadovą. Tiesioginis vadovas arba skyriaus vadovas apie praneštą atvejį turi informuoti Komisiją pateikiant reikiamą informaciją;

18.2.   registruojant psichologinio smurto ir mobingo atvejį, pasirinkus galimų psichologinio smurto atvejų anketą ir joje pateikus reikiamą informaciją (1 priedas);

18.3.           siunčiant elektroninį laišką personalo grupės vadovui el. adresu jolita.nausediene@eurocash1.lt , nurodant informaciją: asmens vardą ir pavardę, kontaktus (el. paštą ir/ar tel. Nr.) (nebūtina, bet pageidautina, siekiant tikslesnio tyrimo, išvadų ir tikslingos prevencijos), skyrių, įvykio datą (arba periodą nuo – iki), galimus iniciatorius, nukentėjusius, liudininkus, pranešimą pildančio asmens sąsajas su įvykiu, detalų įvykio aplinkybių aprašymą, siūlomas prevencines priemones (jei esama pasiūlymų).

19.   Kadangi visi įrodymai yra vertinami individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes, yra rekomenduojama rinkti visus su ginču susijusius objektyvius įrodymus:

·          dokumentus (pavyzdžiui, psichologų konsultacijų sąskaitos, gydytojų išvados dėl sveikatos būklės ir kt.);

·          išsaugoti SMS žinutes;

·          išsaugoti elektroninius laiškus;

·          turimas nuotraukas;

·          vaizdo ar garso įrašus;

·          liudininkus, galinčius patvirtinti nederamą kito asmens elgesį ir kt.

20.  Galimo psichologinio smurto ar mobingo darbe atvejo nagrinėjimo procedūra:

20.1.     pradedama nedelsiant Komisijai gavus rašytinę informaciją Apraše nurodytomis priemonėmis arba kitais būdais;

20.2.     galimo psichologinio smurto ir mobingo atvejis nedelsiant užregistruojamas ir Komisijos pirmininkas ar sekretorius informuoja Komisiją bei pateikia gautą medžiagą susipažinimui;

20.3.   Komisija turi teisę prašyti darbuotojo, galimai patyrusio ar pastebėjusio psichologinio smurto ir mobingo atvejį, galimai įvykyje dalyvavusių asmenų (įvykio liudininkų, nukentėjusiųjų, galimų smurtautojų) ir kitų darbuotojų paaiškinimo, informacijos patikslinimo raštu ar žodžiu ir turimų įrodymų pateikimo;

20.4. darbuotojas, galimai patyręs ar pastebėjęs psichologinio smurto ir mobingo atvejį, galimai įvykyje dalyvavę asmenys (įvykio liudininkai, nukentėjusieji, galimi smurtautojai) ir kiti darbuotojai privalo bendradarbiauti su Komisija ir teikti visą atvejo tyrimui reikalingą informacijąč020.5. surinkus informaciją, rengiamas Komisijos posėdis, kuriame atvejis aptariamas ir teikiamos išvados bei prevencinės priemonės Bendrovės administracijai;20.6. Komisijos posėdžius protokoluoja ir su Komisijos veikla susijusius dokumentus registruoja Komisijos sekretorius.

21.    Bendrovė užtikrina darbuotojų, pateikiančių pranešimą dėl psichologinio smurto ir mobingo, konfidencialumą, objektyvumą ir nešališkumą visų galimo psichologinio smurto ir mobingo atvejo dalyvių atžvilgiu.

22.   Bendrovė užtikrina, kad darbuotojai bus apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jei pateiks pranešimą dėl galimai patirto ar pastebėto psichologinio smurto ir mobingo atvejo.

VII SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23.       Darbuotojai su šiuo Aprašu yra supažindinami elektroninėmis komunikacijos priemonėmis ir, atlikdami savo darbo funkcijas, turi vadovautis šiame Apraše nustatytais principais.

24.      Darbuotojams, pateikusiems pranešimą 18 punkte nurodyta tvarka, užtikrinamas konfidencialumas pagal galiojančius teisės aktus.

25.  Šio Aprašo pažeidimas gali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu ir taikoma atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse ar kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

26.  Aprašas gali būti keičiamas, keičiantis imperatyviems teisės aktams.

27.  Aprašas tvirtinamas, keičiamas ir naikinamas Bendrovės direktoriaus įsakymu.

Priedas Nr.1

Priedas Nr.2